- rištuvas
- 1 rištùvas sm. (2) 1. MitII339(Prk), DŽ raištis, juosta kam nors pririšti ar surišti, sujuosti: Prijuostėms pasirišti beveik visuomet naudotos siauros namuose austos juostelės, klaipėdiečių vadinamos rištuvais rš. Tuos drabužius, kurie gyslas veržia, būtent, kaklaryšį, bruslocą, rištuvus, marškinių rankoves atliuosuoji prš. Man nedaugiausia reik: … kad ne povo pluksnelę – porą rištuvų, kad ne porą rištuvų – jauną mergelę BsO242. Aš turėjau puikius rištuvùs Krg. Reiks dieverėliams, jauniems broleliams margųjų rištuvė̃lių Niem31. Tavo žiedą ir tavo raištį (paraštėje rištuvą) ir tavo lazdą, kurį rankosu turi BB1Moz38,18. 2. Q302, CI977, Lex54, R, MŽ, N, [K], Kt, DŽ1 juostelė kojinėms, kelnėms žemiau kelio pasirišti, pakelė: Rištùvais kelnes ir autus pasiriša Lnkl. Senais laikais vaikiai kelnes liuob pasiriš su rištuvais Plng. Rištuvai buvo su kutosais Plng. Susiėjo dabar čion daug merginų iš viso kaimo ir pradėjo vakaroti: viena siuva, kita verpia, trečia mezga, tai rištuvus, juostas, apartes audžia BsMtI107. 3. DŽ1 prietaisas kam nors rišti. 4. P bot. verbeninių šeimos krūmas, kurio sėklos turi daug eterinio aliejaus (Vitex Agnus-Castus): Pipirinis rištuvas LBŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.